- skutena
- skùtena sf. (1) DŽ, Trš, Lk, Prk, Grk, Nm, VšR, Rmš, skutenà (3b) Š, Užp, Lž, Šlu
1. ppr. pl. M, Ser, NdŽ, DŽ1, Grš, Kv, Bt, Brs, Sd žalios bulvės, morkos nuoskuta: Skùtenas bulbių sušluok ir atiduok kiaulėms J. Vien šiandienykščio bulbių skutimo pilnas krežis skutenų̃ Vkš. Tiek bulbių nėr, kiek tų skutenų̃ Gršl. Su visa skùtena builes (bulves) liuob virti Kl. Skùtenų karvei nūnešiau, suėdė Šv. Sako, morkvos skutenõs lieka pats gerumas Trgn. ^ Skatiką prie skatiko lyg skutenas braukė LzP. Turu piningų kaip skùtenų (daug) Nt. Piningų y[ra] skùtenoms po žmonis, dėl to ir trenka balius Šts. | sing. col.: Tas piningų tura kaip skùtenos KlvrŽ. Ema piningą kaip skùteną Krš.
2. ppr. pl. žr. 1 skutas 1: Žiurkės rūbus suėdė sukutavo – vienos skùtenos Skr. Kad davė tai davė už arklių vogimą, kad sermėgos į skùtenas išejo Brs.
3. scom. Ser menk. apsileidėlis, netikėlis, nevykėlis: Nelįsk, skùtena! Grš. Duot tik tokiai skùtenai į kailį – tuoj išmoks gyventi! Jnš. Eina lyg skùtena koks Jnš. Na, tu skutena paskutinioji, ar kipšas tave čia parvedė! rš.
4. NdŽ ms.: Kur tu bėgi, patekuole? – Kas tau darbo, skùtena? (upelis ir pieva) Kp, Sl. Kur tu eini, veltena? – Kas tau darbo, skutena! (avis ir pieva) LTR.
◊ skùtenų bajõras Dr plikbajoris.
Dictionary of the Lithuanian Language.